Savo praktikoje nuolat sutinku moteris, kurios sako tą patį: „Aš žinau, ką turėčiau daryti. Tiesiog negaliu to daryti.” Jos išbandė daugybę dietų, programų, metodų. Ir vis tiek atsiduria tame pačiame rate: persivalgymas, gėda, griežtos taisyklės, ribojimas, vėl persivalgymas. Kai pradedame dirbti giliau, labai dažnai išlenda vienas svarbus kontekstas: ADHD.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Tyrimai rodo, kad ADHD diagnozuotos moterys nuo persivalgymo sutrikimo kenčia iki 4 kartų dažniau nei moterys be šios diagnozės. Tai vienas stipriausių ryšių, kuriuos matome tarp neurobiologinių ir valgymo sutrikimų — tačiau apie jį kalbama neproporcingai mažai.
(Šaltiniai: Nazar et al., 2008, Revista Brasileira de Psiquiatria; Bleck et al., 2015, Eating Behaviors)
Kas čia vyksta?
ADHD nėra tiesiog „nesugebėjimas susikoncentruoti”. Tai neurobiologinis skirtumas, kuris veikia tai, kaip smegenys apdoroja dopaminą, neuromediatorių, atsakingą už pasitenkinimą, motyvaciją ir atlygio jausmą.
ADHD smegenyse šio signalo dažnai trūksta arba jis veikia netolygiai. Todėl jos nuolat ieško kažko, kas greitai užpildytų tą tuštumą. O saldus, riebus, intensyvus maistas yra vienas greičiausių ir prieinamiausių būdų tai padaryti.
Tai nėra silpna valia. Tai smegenys, kurios daro tai, ką moka, tiesiog ieško pusiausvyros.
Prie to dar prisideda impulsyvumas: sprendimas suvalgyti priimamas per kelias sekundes, dar prieš spėjant apie tai pagalvoti. Ir sunkumai atpažįstant alkio ar sotumo signalus, nes daugelis ADHD turinčių moterų tiesiog nepajunta, kada jau per daug.
Moterų istorija ypatinga
Moterų ADHD iki šiol labai dažnai diagnozuojama vėlai arba iš viso nediagnozuojama. Daugelis išmoksta maskuoti simptomus: atrodyti tvarkingai, susidoroti, viską kontroliuoti iš išorės. Toks nuolatinis įtempimas yra didelis emocinis krūvis.
O kai žmogus yra chroniškai pavargęs ir įsitempęs, maistas tampa greičiausiu nusiraminimu. Ne iš tinginio ar nerūpestingumo, o iš tikro poreikio bent akimirkai atsikvėpti.
(Moterų ADHD vėlyvos diagnostikos apžvalga: Quinn & Madhoo, 2014, The Primary Care Companion for CNS Disorders)
Kodėl „tiesiog valgyk sąmoningai” ar intuityvus valgymas čia neveikia?
Standartiniai patarimai, tokie kaip: planuok maistą, stebėk porcijas, valgyk lėtai, skamba paprastai. Bet ADHD kontekste tai reiškia nuolat dirbti prieš savo prigimtinę nervų sistemos veiklą.
Jei žmogus „žino, bet negali”, tai nereiškia, kad nesistengia. Galbūt jis susiduria su tikra neurobiologine kliūtimi, kuriai reikia kitokio požiūrio, ne dar daugiau valios pastangų.
Ir kai rezultatų nėra, dažniausiai seka savikritika. O savikritika valgymo sutrikimų kontekste visada yra tikrasis akseleratorius. Gėda nesumažina persivalgymo. Tik gilina jį..
Kaip galima padėti, ir ką matau savo darbe
Dirbdama su moterimis, kurios kovoja ir su pervalgymu, ir susiduria su ADHD simptomais (dažnai dar to nesuprantant), matau, kad efektyviausiai veikia integruotas požiūris.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda atpažinti mąstymo modelius, kurie palaiko persivalgymo ciklą, juos įvardinti ir pradėti keisti. Tai įrodymais pagrįstas metodas, kuris veikia. Tačiau ADHD atveju svarbu dirbti ne tik su sąmoningais sprendimais, bet ir su tuo, kas vyksta giliau: automatiniais impulsais, emociniais trigeriais, pasąmoniniais įsitikinimais apie save ir maistą.
Čia labai natūraliai įsijungia hipnoterapija. Hipnozės būsenoje dėmesys susikaupęs, smegenys imlioje fazėje ir tai leidžia pasiekti tuos gilesnius sluoksnius, kurie kasdienėje terapijoje sunkiai prieinami. Savo praktikoje matau, kaip šis derinys padeda moterims ne tik suprasti savo elgseną, bet iš tikrųjų ją keisti – ilgam.
Jei atpažįsti save
Jei skaitydama pagalvojai „tai lyg apie mane”, žinok, kad tai nėra tavo kaltė ir ne charakterio trūkumas. Tai neurobiologiškai suprantama sąsaja, kuriai reikia tinkamos pagalbos.
Ir pagalba egzistuoja.
Jei jums ar jūsų pažįstamam reikia asmeniškesnės pagalbos, drąsiai kreipkitės. Mano kontaktai ir resursai yra pateikti mano puslapyje.
